- apstobuoti
- apstobúoti 1. tr. apstabdyti: Apstobúoti sielius, t. y. apstabdyti (smeigiant kuolelius upės pakrašty) J.Jabl. 2. refl. Skr apsistoti, pasilikti vietoje, neišvykti: Pirmiau nesinumavojo, daba apsistobãvo Up. Merga buvo pasikėlusi bėgti, bet paskuo ir vėl apsistobãvo Pgr. 3. refl. Krok liautis, apstoti, baigtis: Palauk, kol lietus apsistobuõs Al. Apsistobuõs vainos Lp. \ stobuoti; apstobuoti; nustobuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.